„Lorpio“ jaukas garantavo puikią žūklę

14 birželio 27, Penktadienis 09:05

076

Vakarinio laimikio, kuris buvo sumeškeriotas Nemune, naudojant |Lorpio“ jaukus nuotrauka.

 

„Meškeriotojo“ žurnale perskaičiau apie „Lorpio“ pašarus straipsnį ir šiemet, vykstant į Nemuno žemupį, pasiūliau savo draugui juos išbandyti, - rašo mūsų interneto svetainei meškeriotojas iš Vilniaus Alfredas Kaminskas. – Atvažiavome prie Nemuno po pietų ir pamatėme, kad toje vietoje, kur visada apsistojame, jau gaudo trys meškeriotojai. Nuėjome prie jų pasiteirauti, kaip kibimas? Sužinojome, kad kimba prastai – trys karšiai ir šiek tiek kuojų. Žinoma, tokia informacija mūsų nenudžiugino.

Nuėjome atgal prie mašinos ir ėmėm tartis, ką daryti? Bet kokiu atveju reikėjo pasiieškoti kitos vietos, todėl nusprendėm pasivaikščioti apie pusę kilometro į priekį prie kitos dambos. Čia vieta neužimta. Diena buvo karšta – 24 laipsniai, todėl nutarėm neskubėti ir gerai pasirengti žūklei. Sutvarkėm meškeres, o paskui ėmėm ruošti jauką. Kaip jau sakiau, turėjom pasiėmę „Lorpio“ jauko karšiams ir bazinio pašaro, o taip pat priedo „Aromat“ karšiams. Mūsų recepto iki galo neatskleisiu, bet pasakysiu, kad mudu su draugu visada taip darome: norėdami išsiaiškinti pašarų kokybę, niekada į juos neįdedame jokių gyvūninių priedų, pavyzdžiui, „dzikelių“ ar panašiai. Tada testas gaunasi grynas ir aišku, kad „suveikė“ pašarai, o ne priedai. Planavome gaudyti iki sekančios dienos pietų, kodėl pasidarėme keturis kilogramus pašarų iš dviejų pakelių „Lorpio Big Bream“ ir dviejų pakelių universalaus jauko. Į pašarus įdėjome pusę pakelio sauso papildo ir du šaukštus „medaus“, o taip pat žemės. Paskui padarėm rutulius ir du trečdalius sumetėm maždaug už trijų metrų nuo kranto, kur už dambos užsisuka srovė.

 

Gaudyti pradėjom po valandos, apie 17 val. Pradžia buvo nekokia – kibo, bet smulkūs plakiai ir kuojos. Apie pusę septynių kibti nustojo ir po valandos jau manėm, kad nieko nesugausim ir reikės laukti ryto. Bet apie pusę aštuonių ant vieno „dzikelio“ (užverto ant kabliuko – past.) užkibo karšis. Paskui kurį laiką nekibo, o prieš aštuonias vakaro ėmė kibti stambūs plakiai ir kartais pasitaikydavo vienas kitas karšis. Iš viso sugavom keturis. Kibimas buvo toks aktyvus, kad plūdė reaguodavo vos užmetus (masalą – past.). Kibti nustojo, kai visai sutemo. Pavakarieniavom, sumetėm į vandenį likusius pašarus ir nuėjom miegoti. Bet prieš tai pasvėrėm žuvį – išėjo 9,4 kg. Meškeres užmetėm vėl, kai pradėjo švisti. Pirmas kibimas – prieš penkias ryto. Užkibo toks stambus plakis, kad iš pradžių manėm, jog tai karšis. Rytą užkibo tik vienas karšis, bet plakiai kibo tokie pat stambūs. Kibimas baigėsi po dviejų valandų, kai pilnai pakilo saulė. Baigėsi ta prasme, kad vėl pradėjo kibti smulki žuvis. Štai toks išėjo „Lorpio“ jauko testavimo rezultatas. Mes manome, kad, jei jaukas veikia be puskibirio priedų, juo galima pasitikėti. Todėl ir parašėm jums, kad ir ateityje jo atvežtumėt.

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Surask mus Facebooke

rybalkanakarpa

 

 

ezeras 

Zuklaviete ads

Banneris

 filmas

ccmoore

  2008.12.18 l