Meškeriojimas jūros priekrantėje - metimas prieš vėją

14 birželio 26, Ketvirtadienis 11:05

Picture 7794

 

Kai, nešinas futliaru su įrankiais ir krepšiu su reikmenimis, nuo kopų nusileidi į jūros pakrantę, atsiveria bekraštė banguojančių tolių platybė, kur nėra jokių orientyrų, padedančių apsispręsti, kur geriausiai užmesti masalą, ir supranti, jog kertinis meškeriojimo jūroje postulatas, sakantis, kad svarbiausia - nusviesti masalą už bangų mūšos ribos, kur prasideda žuvų maitinimosi zona, yra reali sėkmingos žūklės sąlyga. Ją įgyvendinti galima tik turint galingą surf tipo dugninę, nebijančią pašėlusių apkrovų.

Nepraleista proga

Po pirmųjų sėkmingų bandymų meškerioti menkes atviroje jūroje neišvengiamai pradedi domėtis jūrinio meškeriojimo tema ir tada sužinai, kad jūroje žuvys gaudomos ne tik iš laivų, bet ir nuo kranto. Mūsų pajūryje pagrindinis tokio meškeriojimo objektas - plekšnės, kurios gaudomos rudenį iki pat šalčių, kai Baltijos pakraščiai ima trauktis ledo pluta. Pagunda patirti tokios žūklės ypatumus kilo vidurvasarį, o proga tai įgyvendinti atsirado, kai "Lucky Fisherman" klubo susirinkime buvo paviešinta idėja, kad planuojama išvyka į pajūrį, kuriai vadovaus profesionalas žvejys Mindaugas Kulakauskas, puikiai išmanantis Baltijos žuvų gaudymo jūros priekrantėje subtilybes ir žinantis jų susitelkimo vietas. Tokia proga nepasinaudoti būtų nedovanotina, nes esu įsitikinęs, kad savarankiškas kelias - visada ilgesnis, o čia puiki galimybė pasisemti reikiamų žinių ir gauti praktinių įgūdžių. Be to, UAB "Fanatikai" vadovas Virginijus Lukoševičius vykstantiems į šią išvyką pasiūlė išbandyti naujas AWA-SHIMA jūrines dugnines ir rites. Tad įrankių klausimas buvo išspręstas iš karto - beliko tik pasirūpinti tinkamais valais, svareliais ir kabliukų montažais. Čia padėjo klubo konsultantai, todėl išvykai buvo pasirengta greitai ir, prisipažinsiu, nekantriai pradėjau laukti spalio dvidešimtpenktosios, kurios ankstyvą rytą turėjom išvykti į pajūrį.

Picture 7745
Masalą AWA-SHIMA surf tipo dugnine užmeta laidos „Apie žūklę“ vedėjas Algirdas Vilius

Oro nepasirinksi

Kai atvykom į Melnragę, kur mus pasitiko Mindaugas, iškart įsitikinom, kad taisyklė, teigianti, kad tik vietinis meškeriotojas renkasi orą, o atvykėlis pasirinkimo neturi, teisinga šimtu procentų. Vos išlipus iš automobilio, ausis pagavo netolimos jūros šniokštimą, o vėjas gana stipriai plazdeno prie viešbutėlio ant flagštoko iškeltą vėliavą. Kelias dienas iš eilės įdėmiai, kaip ir kiti išvykos dalyviai, sekiau orų prognozę, kuri žadėjo vėjo sustiprėjimą, tačiau nemaniau, kad žadamas 6-10 m/s vėjas, lyg ir nekeliantis ežero meškeriotojui problemų, pajūryje taip žymiai skiriasi nuo to, kas juntama Lietuvos viduryje. Mindaugas, puikiai žinantis, kokie nepastovūs pajūrio orai, taip pat nežadėjo, kad vėjas rims, todėl, skubiai palikę daiktus viešbutyje, kuris įsikūręs už kelių šimtų metrų nuo jūros, susibūrėm į operatyvinį pasitarimą. Kadangi kelias dienas iš eilės nuo žemyno „dvelkęs“ pietų-pietvakarių vėjas ėmė keisti kryptį ir pagal prognozę turėjo imti pūsti iš vakarų, Mindaugas pasiūlė meškerioti ne nuo kranto ties Karkle, kaip buvo planuota, o nuo šiaurinio molo, kuris mažiausiai pusdienį turėjo užstoti mus nuo stiprėjančių bangų. Tai buvo geriausias sprendimas susidariusioje situacijoje.

Picture 7773Kantriausiai kibimo laukė UAB „Fanatikai“ vadovas Virginijus Lukoševičius

Pirmas bandymas

Kai atsidūrėme visiškai atviroje pakrantėje, supratau ką turėjo galvoje Mindaugas, sakydamas, kad tokiu oru reikėtų atsitraukti gera dvidešimčia metrų nuo vandens, o tai bus rimta kliūtis reikiamą atstumą užmesti masalą. Kur kas geriau tai bus galima padaryti nuo molo, sviedžiant masalą įkypai bangų, kurios kol kas tik lyžčioja jo papėdę. Netrukus išsidėstėm ant bangų mūšą gesinančių akmenų, kurių barjeras juosia molą iš šiaurinės pusės, įbedėm į plyšius tarp jų laikiklius ir ėmėm ruošti įrankius. Meškeriojimas nuo molo turi savo privalumų - nereikia kaip savo akį saugoti rites nuo smėlio, o svarbiausia tai, kad masalus galima užmesti mažesnį atstumą nei nuo kranto. Pirmą kartą išsiruošus meškerioti jūros priekrantėje, tai labai svarbu, nes nežinai jūrinės dugninės galimybių, o ir pasitreniruoti laiko buvo mažoka. Štai dugninė jau sumontuota, delnai ieško geriausios pozicijos tvirtai suimti neįprastai drūtoką rankeną, o 120 g svarelis juntamai apkrauna meškerykočio viršūnėlę. Protingiausia, žinoma, būtų iš pradžių kelis kartus užmesti dugninę vien su svareliu, tačiau koks meškeriotojas atsispirs pagundai verti ant kabliukų masalą, kai prieš jį - žūklės vieta, kurios gelmėje turi telktis plekšnės, ieškančios užuovėjos nuo stiprėjančio bangavimo...

Picture 7801nAWA-SHIMA dugninės pasirodė atlaikančios didžiausias apkrovas, kurios kyla masyvų jūrinį svarelį užmetant prieš vėją

Tad, kaip įsiminta per trumpą instruktažą, kairė kojos pėda pastatyta 45 laipsnių kampu, dešinės pėda - beveik statmena jai, meškerykotis suimtas ties rite dešine ranka, o pats drūtgalio galas - kaire, nuleidžiu dugninės viršūnėlę tiek, kad svarelis beveik remiasi į akmens plokštumą už nugaros ir švyst. Akivaizdžiai neišnaudojau viso meškerykočio pajėgumo, instinktyviai baimindamasis, kad neįprastai didelė svarelio masė, jei valas nusivyniodamas nuo ritės būgnelio, staiga strigs, gali nulaužti dugninės viršūnėlę. Masalai grimzta į vandenį už kokių 30-35 m nuo molo, o Mindaugas rekomendavo užmesti maždaug 50 m. Įtvirtinu meškerykotį ir ruošiu antrą dugninę. Ant pirmosios kabliukų užvėriau iš kuojos nugaros išpjautas kelių centimetrų  ilgio juosteles, o ant antrosios - krevetes. Švysteliu masalus žymiai užtikrinčiau, nes dabar jau pasitikiu AWA-SHIMA galimybėmis, ir lengvai pasiekiu pusės šimto metrų distanciją. Po šio metimo aiškiai juntu, kad su tokiu meškerykočiu sunkius svarelius galima užmesti žymiai toliau, panaudojant kur kas daugiau jėgos.

Picture 7768nPrieš meškeriojimą nuo molo gautas instruktažas, Romo Burbos žodžiais, puikus pavyzdys, kad meškeriotojui žinių niekada nebūna perdaug

Apmaudus atsitiktinumas

Dugninės užmestos, galima apsižvalgyti, kaip sekasi kolegoms? Jie užsiėmę tais pačiais rūpesčiais - bando naujų dugninių galimybes. Matau, kad Virginijus Lukoševičius, kaip anksčiau susipažinęs su AWA-SHIMA atsparumu apkrovoms, gramzdą švysteli maždaug šimtmetrį. Televizijos laidos "Apie žūklę" vedėjas Algirdas Vilius, dalyvavęs su operatoriumi "Lucky Fisherman" klubo išvykoje, irgi nesikuklina - sviedžia taip, kad meškerykočiai braška. Tačiau akivaizdu, kad dugninės sėkmingai atlaiko apkrovas, o tai ir man suteikia daugiau ryžto pabandyti masalus užmesti dar toliau, tačiau dabar laukiu kibimo, kuris turi pasireikšti keliais viršūnėlės virptelėjimais.

Picture 7758nRyškios AWA-SHIMA dugninių viršūnėlės puikiai matomos jūros fone, todėl stebėti kibimą labai patogu

Visiškai nelauktai aiškiai matau, kad dugninės viršūnėlė suvibruoja. Paskui dar sykį. Pakertu ir juntu, kad kažkas užkibo. Jausmas neįprastas, nes stangri dugninė neperteikia tokių žuvies priešinimosi niuansų, kuriuos leidžia pajusti liaunesni meškerykočiai - gerai apčiuopiama tik tai, kad ji atkakliai spaudžiasi prie dugno, lenkdama meškerykotį. Kai jau suvyniota maždaug pusė valo, pajuntu staigų trūktelėjimą. Nesuprasdamas kas vyksta, pažvelgiu į kairėje meškeriojantį kolegą: tas kaip pašėlęs suka ritės rankenėlę ir tada suprantu, kodėl mano valas taip pat krypsta į kairę. Jis užmetė masalą taip, kad mūsų dugninių valai susikryžiavo.

Picture 7806Tokiose vietose, kur daug kliuvinių, lengvai nurėžiančių pintą valą, puikiai užsirekomendavo trinčiai atsparus AWA-SHIMA ISO Profesional Power Line jūrinis valas

Kol aiškinamės situaciją, man užkibusi žuvis sėkmingai išspjauna kabliuką. Iš tokio įvykių posūkio Mindaugas spėja, kad buvo užkibusi ne plekšnė, o jei ir ji, tai keptuvės būta stambios. Tačiau ilgai diskutuoti nėra kada, nes dabar Mindaugas stveria savają dugninę ir pakerta. Po kurio laiko ties akmenų sąvartos riba subaltuoja plekšnės pilvas, tačiau svarelis staiga įstringa plyšyje. Laimikis ranka pasiekiamas, tačiau be bridbačių jo nepasieksi. Štai tokiose situacijose įvertini PROS bridkelnes, mūvimas vieno mūsų pagalbininkų, kuris įsibrenda tiek, kad į bridbačius bangos jau lietų vandenį ir operatyviai išlaisvina svarelį. Laimikis atsiduria prieš objektyvą, o Mindaugas, rodydamas pirmąją užkibusią plekšnę, šypsosi. Kaip nebūsi patenkintas, kai gali akivaizdžiai pademonstruoti įrodymą, kad jo prielaida, jog plekšnės telksis molo užuovėjoje, pasitvirtina.

Picture 7765nPirmąją plėkšnę šeimininko teisėmis ištraukė, žinoma, mūsų gidas Mindaugas Kulakauskas

Visiškas pasitikėjimas

Pirmoji kregždė visus taip pat nuteikia optimistiškai ir sukelia mūsų gretose pagyvėjimą. Skubiai veriu naujus masalus ir, dabar jau visiškai pasitikėdamas AWA-SHIMA meškerykočiu, pilna jėga užmetu masalus gera penkiolika metrų toliau. Dugninė nė nesubraškėjo, o masalai užmesti būtent į tą zoną, kurią nurodė Mindaugas. Nurodė neatsitiktinai, nes, jo teigimu, stiprėjant bangavimui, ne tik plekšnės, bet ir kitos žuvys, kurios ramiu oru paprastai priplaukia prie pat molą juosiančio akmenų barjero, atsitraukia toliau, nes bangoms, dūžtant į kliūtį, vanduo dešimties metrų juostoje virte verda ir gali žuvis blokšti į povandeninę bangolaužio dalį. Kadangi nuo pirmosios dugninės kabliukų masalus kažkas švariai nukrimto, knieti patikrinti ir antrosios masalų būklę. Dėl viso pikto, kaip mokytas, pakertu ir imu vynioti valą. Pakirtimas reikalingas ne tiek tam, kad žuvis nepaspruktų, nes plekšnės paprastai giliai įryja kabliuką, o kad sunkus svarelis atsiplėštų nuo dugno ir sumažėtų tikimybė, jog jis „pagaus“ kliuvinį ar įstrigs į plyšį tarp akmenų.

Picture 7753
Pakertant plekšnę reikia ją staigiai atplėšti nuo dugno, kad laimikis nespėtų nerti tarp akmenų ir užpainioti valą

Prisipažinsiu, kad net tris kartus per pusdienį sėkmingai ištraukti dugninės montažą man nepavyko, tačiau įsivaizduoju, kiek svarelių būčiau palaidojęs, jei, kaip kažkada naivokai maniau, būčiau bandęs pirmoje, „testinėje“, kaip kai kas sako, išvykoje meškerioti plekšnių būčiau bandęs išsiversti su mano turėtomis dugninių ritėmis, kurias naudoju meškeriodamas ežeruose. Jūroje reikalinga žymiai pajėgesnė (nežinau, ar šis terminas tinkamas, bet man jis atrodo aiškiausiai nusakantis esmę) ritė, tokia kaip mano naudota AWA-SHIMA Creek S2E 650. Iš pradžių mane kiek glumino jos dydis – atrodė pernelyg masyvi, tačiau jau po pirmųjų bandymų užmesti masalą, supratau, kas sudaro termino „subalansuotas“ įrankis esmę. Tai reiškia, kad ritė su rankena turi atsverti likusią meškerykočio dalį. Tokį įrankį galima palyginti su šulinio svirtimi, kurios svarmuo lygus stiebo svoriui. Taip subalansuota dugninė tampa įrankiu, kurį galima lengvai valdyti. Na, o kalbant apie ritės pajėgumą, tai jis pirmiausia pasireiškia ritės mechanizmo gebėjime sukurti galingą traukos galią, tokios ritės rankenėlė – ilgesnė, tad sukti mechanizmą lengviau. Ypač traukiant užkibusią žuvį. Gal iš pirmo žvilgsnio ritės greitis gali pasirodyti neįspūdingas – 4,9:1, tačiau jos valo būgnas – žymiai didesnis, todėl vienu rankenėlės pasukimu ritė suvynioja beveik metrą valo. Na, o ką tai reiškia, galima pajusti, kai reikia greitai, nevelkant dugnu svarelio, suvynioti valą. Per šią išvyką pasidariau aiškią išvadą: būtina visiškai pasitikėti įrankiu – meškerykočiu ir rite, kad galėtum visą dėmesį skirti masalo užmetimo distancijai, masalams, žodžiu, pačiam meškeriojimui jūros priekrantėje.

Picture 7814nAWA-SHIMA ritės šioje išvykoje užsirekomendavo gerai ir įtikinamai pademonstravo, kad meškeriojimui jūroje reikalinga didelę traukos galią turinti ritė

Masalai ir kibimas

Grįžtant prie paties meškeriojimo, pridursiu, kad nuojauta neapgavo: nuo antrosios dugninės kabliukų masalai taip pat nugnaibyti. Kol užmetinėjau iš naujo dugninę, Virginijus ištraukė pirmąją plekšnę. Teiraujuosi, koks masalas ją sugundė kibti? Išgirstu atsaką, kad plekšnė stvėrė žuvienos išpjovos gabaliuką. Mindaugas taip pat patvirtina, jog jo ištraukta plekšnė taip pat susigundė žuvienos išpjovos gabaliuku, o mano neištrauktas laimikis susigundė pirktine krevete. Tad, spėju, kad pasirinkau teisingą taktiką – ant vienų kabliukų užvertos krevetės, o ant kitų – žuvies gabaliukai. Man tikru atradimu tapo tai, kad geriausiu plekšnių masalu, beje, kaip ir stintų gaudyme, laikoma kuojos žuviena. Sakoma, jog dėl ypatingo kvapo. Iš kuojos nugaros išpjaunamos 0,5 cm pločio juostelės, kurios sukapojamos 2-3 cm ilgio atraižėlėmis, kurios kelis kartus perveriamos kabliuku. Jei ant atraižėlių lieka oda, žuviena geriau laikosi ant kabliuko. Todėl iš pradžių nuskutami žvynai, o tik tada kuoja supjaustoma juostelėmis. Kad kuojos žuvieną plekšnės labai mėgsta, akivaizdžiai parodė meškeriojimas prastose sąlygose, į kurias pakliuvome – didžioji dalis sugautų plekšnių susiviliojo būtent kuojos gabaliukais. Net retas laimikis – builis, kurį sugavo Mindaugas, taip pat pasirinko šį masalą.  

Picture 7819Ties Klaipėdos uosto molais susitelkia įvairiausios žuvys, todėl čia galima sugauti ir tokį egzotišką laimikį kaip spygliais pasišiaušęs builis

Romas Burba

„Lucky Fisherman“ klubo narys

Vilnius-Alytus-Klaipėda

 

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Surask mus Facebooke

rybalkanakarpa

 

 

ezeras 

Zuklaviete ads

Banneris

 filmas

ccmoore

  2008.12.18 l