Vabalių karšiai dažnai kimba sutemose

14 birželio 09, Pirmadienis 19:03

Picture 6060

Vabaliuose galima rasti daug patogių įlankų meškerioti karšius

 

Dieną Vabalių ežeras plyti kaip nupoliruotas veidrodis, kurį tai vienur tai kitur sudrumsčia pakylančių į paviršių stambių žuvų sukelti ratilai, tačiau saulei plieskiant didžiosios kibti nenori, masalus stvarsto tik nenuoramos kuojos, todėl, turėdami gražaus laiko imame ruoštis vakarinei sesijai – pasak ežero žinovų, tinkamai paruoštu jauku galima pre masalų priskviesti stambių karšių, tarp kurių pasitaiko pora kilogramų sveriančių egzempliorių.

 

Orai ir žuvys

 

Kai ankstyvą rytą, virš vandens draikantis miglos tumulams, į numatytą vietą grakščiu meškerės mostu pasiunčiamas masalas ir po keliolikos sekundžių svareliai pasiekia beveik septynių metrų gelmę, plūdė stojasi stačia ir ima tingiai suptis ant raibuliuojančių bangelių. Pirmosios laukimo akimirkos visada paženklintos nerimu: ar žuvys neapsnūdusios, ar jos aptiko vakare dosniai pažertą jauką, ar tinkamas masalas užvertas ant kabliuko? Juk nuo kaprizingo žuvų apetito tiesiogiai priklauso tikimybė sugauti ne tik stambią kuoją, bet ir karšį.

 

Šios vasaros sezonas – nei sausas, nei kaitrus. Savotiškas vidurkis. Pernai šis periodas buvo netgi ne permainingas, o tiesiog sujauktas. Vaizdelis kartais keisdavosi po kelis kartus per dieną: po pietų staiga prapliumpa liūtis, nors jos tikimybė, sinoptikų spėjimu, būdavo maža, o vietoj lietaus dažnai visą dieną būdavo giedra, užtat lydavo naktmis. Tačiau visais atvejais kaitra neatlyždavo ir atrodydavo, kad esi įkištas tarp ankstyvųjų agurkų į šiltnamį. Šiemet orai pastovesni. Tai didelis pliusas, nes toks oras labai palankus meškerioti karpines žuvis plūdine meškere. Ypač ežeruose.

 

Kiekvienas ežeras turi savo ypatumų. Vabaliai – taip pat. Todėl meškeriojimui renkamės valandas, kai ims tvenktis sutemos. Jokių tikslių receptų, kaip meškerioti šį sezoną, deja, nėra. Žuvys šiemet elgiasi taip kaip joms šauna į galvą. Aišku tik viena, kad karšių bandos buriasi pagal amžių ir dydį. Todėl jaunikliai nepriimami į senių tuntą, kuris, vadovaudamasis savo motyvais ir su stebėtinu pastovumu kursuoja tais pačiais maršrutais. Antra, puikiai žinoma, kad dieną karšiai laikosi 5-6 m gelmėje ties žvirgždėtu arba smėlėtu dugnu, o vakarop pasirodo seklėsnėse vietose, taip pat ir ten, kur plyti vandens augalijos plotai. Štai tokį plotą šalia puikiai ežero nuomotojų įrengto, erdvaus liepto pasirinkome vakarinei žūklei.

 

Picture 5958

Lorpio jaukų ir papildų rinkinys, kurį naudojome vilioti karšius Vabalių ežere

 

Kantrybės ir dar kartą kantrybės

 

Karšių meškeriojimas – kantrybės išbandymas. Plačiašoniai ilgai ragauja masalą. Meškeriojant plūdine visos šio proceso fazės kaip ant delno. Išmanančiam reikalą tai – kvapą gniaužiantis spektaklis ir rimtas išbandymas, nes, norint pakirsti karšį, reikia turėti ne tik reikiamos patirties, bet ir sugebėti sulaukti tinkamo momento, o svarbiausia atskirti tą momentą nuo kitų masalo ragavimo fazių. Vaizdžiai tai atrodo taip: plūdė, iki tol rymojusi kaip prikalta, staiga šokteli, lyg norėdama pakilti nuo vandens paviršiaus, bet tuoj pat nurimsta, o po akimirkos niukteli lyg ketintų panerti, bet ir vėl viskas baigiasi tik ketinimu.

 

Paskui galimos dvi versijos – plūdė kelis kartus niukteli ir kiek paplaukia, pasvirusi ant šono, į šalį arba staiga virsta iš koto, lyg kas būtų nupjovęs valą, ir supasi ant bangelių be gyvybės. Visos šios fazės apgaulingos. Karšis tik žaidžia su masalu: niuksėjimai rodo, kad jis pataršė masalą, o nuvirtusi plūdė liudija, jog plačiašonis „straubliuku“ suėmė masalą ir pakėlė jį nuo dugno. Šis karšių kibimo scenarijus laikomas klasikiniu, o jo apogėjus – nuvirtusi plūdė. Tada reikia sulaukti, kol nuo plūdės ims skilsti į šalis smulkučiai raibuliai. Tas ženklas rodo, kad karšis toliau domisi masalu. Tik dabar jau rimčiau, nes jo įtarumas sklaidosi. Karšis pamažu ryja masalą.

 

Picture 5965

Lorpio universalna – jauko mišinys, skirtas padidinti jauko mišinio tūrį

 

Čia irgi galimos kelios versijos: meškeriotojai dažnai šios fazės metu sėkmingai pakerta karšius, jei ant kabliuko užvertas vienas ar keli konservuoti kukurūzo grūdai, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad reikia luktelti, kol karšis pradės lėtai vilkti plūdę į šalį. Ir jie dažnai neapsirinka. Šios versijos patartina laikytis ypač tada, jei kukuruzų grūdai užfiksuoti ant kabliuko geluonies užverta musės lerva. Ar net jų porele. Tačiau dauguma vieningai teigia, kad tikintis stambaus karšio kibimo, jei ant kabliuko užvertas stambus sliekas ar keli smulkesni egzemplioriai, būtina apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol plūdė iš gulsčios padėties ims stotis, o paskui kiek pasvirusi ims plaukti į šoną ir palaipsniui nirti į gelmę.

 

Tinkamiausias pakirtimo momentas – kai iš vandens kyšos vos pora centimetrų plūdės antenos. Tada pakirtimo metu pasigirsta aiškus - čiok, rodantis, kad karšis tikrai įrijo masalą, o po to į kraują įsilieja didelė dozė adrenalino. Ši versija pasitvirtino būtent Vabaliuose, tad galima teigti, jog čia veiksmingas masalas – sliekas. Pirmasis karšis užkibo, kai dangus jau buvo patamsėjęs. Tačiau ar būrys nepasitrauks, pajutęs kažką neįprasto? Nuo širdies atlėgsta, kai iš naujo užmestos meškerės plūdė iš lėto atsigula ant šono. Be jokios abejonės, dėkoti reikia jaukui Lorpio Grand Prix Bream, kurį atsivežėme į žūklę Vabalių ežero, o dar tiksliau – dėkoti šio jauko kūrėjo pasaulio meškeriojimo plūdine meškere vicečempiono Piotro Lorenco išmanymui ir patirčiai.

 

Picture 5982

Lorpio Grand Prix Bream – svarbiausias jauko komponentas, užtikrinantis, kad jaukas vilios būtent karšius

 

Padengtas stalas

 

Stambūs ir vidutiniai karšiai visą vasarą kursuoja nesikeičiančiais maršrutais, kuriuos galima nubraižyti batimetriniuose žemėlapiuose centimetro tikslumu. Kiekvieną parą, žinovų teigimu, karšiai du kartus pabuvoja tame pačiame maršruto taške. Manoma, kad geriausios yra meškeriojimo vietos, esančios karšių kasdieninės migracijos maršruto gale. Čia žuvys sukinėjasi ilgiausiai, kol patraukia atgal. Tiesa, žinant kitą auksinę karšių taisyklę, juos galima ilgėliau sulaikyti prie masalų. Karšiai keičia judėjimo grafiką tik dėl maisto, jei jo kur nors randa gausiai. Todėl, geriausia yra jauką berti prieš sutemas, o pats jaukas turi būti toks, kad karšius ir viliotų aromatu iš tolo, kad žuvys, priartėjusios prie jauko tikra to žodžio prasme savo žvynais pajustų smulkias, pakibusias vandenyse jauko daleles, o pradėjusios aktyviai ieškoti, kas čia skleidžia tokius malonius skonio pojūčius, aptiktų ir maistingų gardėsių.

 

Picture 5960

Aromatinis sausas skonio papildas padidina jauko „juntamumą“ – kvapas šiltame vandenyje sklinda šalis nuo tos vietos, kur ant dugno guli pabertas mišinys

 

Šioje vietoje reikia stabtelti ir pridurti, kad persūdyti taip pat negalima: karšiai turi nepasisotinti ir neaptingti. Tik tada jie gerai reaguos į masalus. Pagal tokį principą ir komponavome jauką: iš pradžių į kibiraitį nukeliavo du kilogramai bazinio jauko Lorpio Universalna (birus mišinys, kuriame daug smulkių dalelių), sudarantis jauko pagrindą ir gerokai atpiginantis receptą. Po to į jį įmaišėmė kilogramą ekstra klasės specialaus jauko Lorpio Grand Prix Bream (labai maistingas, turintis įdomų aromatą mišinys, kuriame nemažai stambių dalelių), kai viskas buvo kruopščiai išmaišyta į jauką įterpėme pusę pakuotės specialaus aromatinio papildo Lorpio Aromat Select Bream, kurio kvapas pasklinda toli nuo paberto jauko, ypač tai juntama šiltame vandenyje, ir vilioja karšius prie jauko. Po to į jauką įmaišėme maltų skrudintų kanapių saują. Daugelis karšių meškeriotojų linkę jaukus atskiesti šutintais žirniais arba kviečiais. Nebloga versija, tačiau juos puikiai atstoja konservuoti saldūs kukurūzai (dvi standartinės skardinės) ir sauja musės lervų, tačiau, jei meškeriojimo vietoje plyti vandens augalų kilimas, pastarojo ingrediento geriau atsisakyti, nes lervos labai greitai išsislapsto vandenžolėse. Efektas trumpalaikis. Jei naudojate „Loprio Grand Prix Bream“ jauką, kuro veiksmingumas ir taip, kaip įsitikinome, grantuotas, tai nebūtina.

 

Picture 5988

Kad karšiai ilgiau nesiskirstytų iš tos vietos, kur „padengtas stalas“, jauko mišinys turi būti maistingas ir gardus

 

Na, o kai jaukas išbrinko į jį buvo įterpta šampaninį efektą sukeliančio priedo – ryškiai geltono Lorpio Komponent Extra Plius. Tada suformavom 11 stambokų jauko rutulių ir sumėtėmė juos į maždaug kvadratinio metro plotelį. Beje, labai svarbu, kad jaukas nebūtų labai lipnus, bet ir nesubyrėtų užmetamas ir grimzdamas, o rutuliai subyrėtų vidutiniu greičiu. Jauką karšiams reikia sumesti mažiausiai prieš valandą, nes paskui galite paprasčiausiai išbaidyti jų bandą, o jaukas atiteks kuojoms. Užmetant jauką, šiek tiek smulkių dalelių lieka viršutiniuose vandens sluoksniuose, tad smulkmės aktyvumą pastebėjome jau po kelių minučių. Praėjus maždaug valandai ir patamsėjus vandeniui, smulkmė iš mūsų pasirinkto ploto dingo. Tai reiškia tik viena – ją nustumė į šalį stambesnės žuvys.

 

Picture 6000

11 jaukorutulių – pakankamas kiekis vakarinei žūklei

 

Karšių kibimas

 

Žinoma, smulkių žuvų aktyvumo sumažėjimas savaime dar nieko nereiškia – svarbiausia kokias žuvis priviliojo jaukas. Jei tai – karpiai, kurių Vabaliuose taip pat gausu, jie paprasčiausiai nutraukys plonus pavadėlius, parinktus karšių meškeriojimui ir viskas tuo baigsis. Tad akys įsmeigtos į plūdę – viskas dabar priklauso nuo to, kaip ji elgsis? Pagaliau vienos plūdės antena ima lįsti iš vandens, kol plūdė beveik nuvirsta ant šono. Geras ženklas. Po kurio laiko plūdė visai atsigula ant vandens lyg kas būtų nupjovęs valą. Rankos niežti pakirsti, tačiau galva diktuoja kita – lauk. Ir tikrai po kurio laiko plūdė ima stotis ir pusiau stačia slinkti į šoną. Ilgiau laukti negalima – tolėliau plyti vandens augalijos atvašynas. Jei karšis į jį įvilks plūdę, viskas baigsis liūdnai. Valas pakertant čiokteli, vadinasi, žuvis jau buvo sugriebusi masalą rimtai. Meškerykotis sulinksta ir prasideda galynėjimasis su žūt būt norinčia pasislėpti augalijoje žuvimi. Pagaliau jos pasipriešinimą pavyksta prigesinti ir graibšte atsiduria karšis.

 

Picture 7360

Pirmas karšis atsiduria graibšte

 

Tuo pat metu gulasi ant šono kitos meškerės plūdė. Netrukus pavyksta į graibštą atplukdyti dar vieną karšį. Ir tokiu ritmu viskas vyksta beveik pusantros valandos. Paskui kibimas rimsta, bet daugiau ir nereikia, nes jau visiškai sutemo, o žuvies kepsniams – per akis. Dalį teks paleisti, nes meškeriosime dar ir rytoj. Tik jau iš ryto. Kad nereikėtų skubėti, dar teks pasiruošti rytinei žūklei jauką ir pakoreguoti „pasitampiusių“ meškerių montažus. Na, o dabar svarbiausia, jog akivaizdžiai įsitikinome, jog Piotro Lorenco sukurtas jaukas Lorpio Grand Prix Bream ir jo veikimui sustiprinti sausas skoninis papildas tikrai vilioja būtent karšius, o ne lynus ar kuojas.

 

Linas Senkus

Lucky Fisherman klubo narys

 

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Surask mus Facebooke

rybalkanakarpa

 

 

ezeras 

Zuklaviete ads

Banneris

 filmas

ccmoore

  2008.12.18 l