Palangoje prasidėjo grundalų kibimas !

14 balandžio 30, Trečiadienis 12:40

Šilta paskutinė balandžio savaitė pataisė žuvų apetitą ir Baltijos priekrantėje ėmė aktyviai kibti grundalai, neseniai atsiradę Baltijoje ir tapę viena masiškiausių žuvų mūsų priekrantėje. Geriausias grundalų kibimas dabar fiksuojamas Palangos tilto akvatorijoje, todėl praėjusį savaitgalį „Lucky Fisherman“ klubo ekipažas pasirinko „Awas“ ir „Awa-Shima“ jūrinei žūklei pritaikytų valų bandymui ir išvyko į pajūrį gaudyti grundalų.

 

 

Žūklės sąlygos

 

Palangos tiltas, aplink kurį susidarančioje užuovėjoje telkiasi įvairios žuvys, viena geriausių mūsų pajūryje žūklaviečių, kur visus metus meškeriojamos įvairiausios jūrinės žuvys. Kai ankstyvą rytą atsidūrėme ant Palangos tilto, čia jau radome nemažai vietinių meškeriotojų, tačiau neblogų vietų dar buvo likę. Geriausia grundalų meškeriojimo zona laikomas tilto vidurys, o taip pat užuolanka, esanti trikampyje tarp tilto tiesiosios dalies ir devyniasdešimties laipsnių kampu pasukto tilto galo. Pasiteiravome vietinių meškeriotojų, kaip kimba ir sužinojome, kad išvakarėse grundalai kibo neblogai, o šį rytą taip pat nesnaudžia – ragauja masalus. Tad daug nelaukdami pasirinkome keturias skirtingas vietas ir iš specialiai įsigytų šiam reikalui „Behr“ futliarų išsitraukėme dugnines. Kadangi išvyką norėjome suderinti su valų, kuriuos išbandyti pasiūlė UAB „Fanatikai“, testavimu, tai, suprantama, kad ant visų aštuonių dugninių buvo užvyniota po skirtingą valą – pirmų keturių valo būgneliai buvo, kaip dera pagal komfortiško užmetimo reikalavimus, pripildyti „Awa-Shima Bay Sensor“ 0,30 mm skersmens gijos, o kitų keturių – dviem iš išvykos dalyvių jau pažįstamo „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“ 0,25 mm skersmens gijos. Kodėl tik aštuonių dugninių?  Nutarėme, kad kiekvienas išvykos dalyvis meškerios 2 dugninėmis su skirtingais „Awa-Shima“ valais. Jei žuvys kibs, tokio įrankių kiekio – per akis, o didesnis skaičius tik blaškys dėmesį. Beje, tą patį siūlome ir tiems, kurie sumanys pameškerioti nuo Palangos tilto. Didelis įrankių skaičius negarantuoja kibimo, jei meškeriosite atsainiai, neeksperimentuosite su masalais, parinksite netinkamus montažus. Beje, montažus pasirinkome su dviem kabliukais, nes išvakarėse konsultavomės su vietiniu jūrinio meškeriojimo žinovu, kuris pasakė, kad didesnis kabliukų skaičius, meškeriojant grundalus, dažnai kelia keblumų: pirma, grundalai sugeba suryti dviejų kabliukų masalus, o meškeriotojas bergždžiai laukia dar vieno kibimo, antra, kai pučia vėjelis daug masalų suverti kur kas sunkiau, nei porą. Žodžiu, visi turėjome maždaug vienodas meškeriojimo sąlygas.

IMG 0471

 

Grundalai taip godžiai įryja masalą, kad pražiopsojus kibimą, kabliuką teks lupti replėmis

 

Nepasotinamas apetitas

 

Kai rinkomes meškeriojimo vietas, slapta žvilgčiojome į meškeriotojų kibirėlius ir matėme, kad kai kurie grundalų pripildyti kone iki pusės, todėl visiems knietėjo kuo greičiau užmesti meškeres. Azartas yra azartas. Puikiai žinojome, kad grundalai kimba nuo ankstyvo ryto iki vakaro, tad pavėluoti užmesti masalą – jokių šansų, bet vis tiek nejučia imi skubėti, kai matai kitų laimikį. Dauguma jūrinių žuvų geriausiai kimba auštant ir ankstyvą rytą, tačiau grundalai - išimtis. Šios godžios žuvys pasižymi nepasotinamu apetitu ir kimba nuo ryto iki vakaro. Tai didelis privalumas, nes meškerioti gali bet kuriuo metu, kai turi laisvo laiko. Vietiniai meškeriotojai teigia, kad grundalus meškerioti gali kiekvienas, nes šių žuvų gaudymas ypatingomis subtilybėmis nepasižymi – svarbiausia turėti 3.00-3,50 m dugninę ir naudoti kabliuką, kurį grundalas gali apžioti, tačiau skirtingų meškeriotojų laimikiai

gerokai skiriasi. Todėl verta įsižiūrėti, kaip meškerioja vietiniai, o, pastebėjus tam tikras subtilybes, negaišti su išvadomis ir koreguoti savo montažus. Vienas iš labai naudingų patarimų – pavadėlius patartina tvirtinti aukščiau svarelio, kad dugninė būtų kuo jautresnė ir geriau perteiktų kibimą, nes grundalai kibdami nerodo didelio aktyvumo, o masalą praryja taip giliai, kad jį ištraukti pavyksta tik tvirtomis spiningininko replėmis, nes kitaip ir 0,20 mm pavadėlis neatlaiko, „lupant“ kabliuką ropės rovimo principu. Todėl antras svarbus pastebėjimas toks: grundalai neypač baidosi storų valų, pavadėlius galima naudoti tokio pat skersmens kaip ir pagrindinį valą. Trečias naudingas patarimas: pavadėlių ilgis turi būti toks, kad tarp kabliukų, pavadėlius ištiesus vieną link kito būtų mažiausiai 15 cm tarpas, tada yra šansas, kad pasitaikys mažiau atvejų, kai vienas grundalas surys abiejų kabliukų masalus.

 

IMG 0462

Per dieną meškeriotojas gali lengvai prigaudyti kibirėlį grundalų

 

Antplūdžiai periodiški

 

Dugninės užmestos ir galima šiek tiek apsižvalgyti aplink. Palangos tiltas

išsišauna toli į atvirą jūrą – tiek masalą užmesti nepavyktų net pačia

galingiausia dugnine, tačiau dar svarbiau, kad jis kerta priekrante

besidriekiančius žuvų migracijos maršrutus. Visais metų laikais žuvys

Palangos tilto zonoje randa užuoglaudą, nes čia visada mažesnis

bangavimas, atsimušusios į tilto polius, susilpnėja priedugnės srovės, žodžiu,

susiformavo savita ekosistema, kurios privalumai, o pirmiausia maisto

gausa, vilioja įvairių rūšių žuvis. Užpernai pavasarį Palangos tiltas tapo viso

krašto meškeriotojų piligriminių kelionių vieta, kai pradėjo kibti iki tol

neregėti grundalai. Šios atkeliavusios iš Juodosios jūros baseino žuvys kibo

šimtais ir stebino tokio rajumo seniai neregėjusius mūsiškius meškeriotojus.

Ichtiologai tada nesiryžo prognozuoti, ar tai tik atsitiktinis antplūdis, tačiau

dabar aišku, kad grundalai atsikraustė ilgam. Tai patvirtina ir dugninės

viršūnėlės virptelėjimas. Pakertu, nors tai visai nebūtina ir vynioju valą.

Netrukus iš vandens iškeliu juodą kaip nuodėgulis „baisuoklį“ – grundalo,

pietų jūrose vadinamu „byčiok“ išvaizda netradicinė ir su ja reikia apsiprasti,

kad galėtum ryžtingai imti į rankas, o suimti laimikį reikia tvirtai, nes ši

žuvis tokia pat slidi kaip ungurys ir lygiai taip pat sugeba išslysti iš delno.

 

Masalų asortimentas

 

Kai grundalų kibimo braižas tapo aiškus, mūsų kibirėliai taip pat ėmė pilnėti. Tada ateėjo eilė išsiaiškinti, kokį masalą grundalai labiausiai mėgsta? Iš pradžių vėriau tik žuvienos gabaliukus, paskui ant vieno kabliuko – žuvieną, o ant kito – slieko puselę. Kibo lygiai taip pat stabiliai, kad ėmė darytis monotoniška. Tada užvėtriau porą musės lervų – surijo ir jas. Paskui, mėsos kąsnelį. Surijo. Tad spėjimas, kad grundalai geriausiai turėtų kibti, naudojant tuos masalus, kurių jie aptinka daugiausiai, nepasitvirtino. Kita vertus, nieko blogo čia nėra. Nors prieš du dešimtmečius plekšnes bei kitas žuvis palangiškiai dažniausiai viliodavo dviejų rūšių masalais – sliekais bei priekrantės seklumose aptinkamomis smulkiomis Baltijos krevetėmis, tačiau dabar šis laikas jau praėjo. Vietinių krevečių būriai labai apnyko, todėl žuvys gaudomos atvežtinėmis, kurių pilnos visos parduotuvės. Krevetėmis užkandžiauja visos Baltijos žuvys, tačiau pastebėta, kad atvežtinės krevetės kvepia kitaip nei vietinės, todėl rekomenduojama importuotą masalą pagardinti specialiu krevetėmis kvepiančiu sirupu. Tačiau grundalus geriau vilioti pigesniu masalu - žuvienos kąsneliais. Juos grundalai taip pat ryja labai godžiai.

 

                                                                       ISO-PROFESSIONAL-Fluorine-250m-big

 ION-POWER-BAY-SENSOR-500m--big

Jūriniai valai „Awa-Shima Bay Sensor“ ir „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“, ekspertų nuomone, atitinka gamintojų nurodomas savybes

 

Valų savybės

 

Vakare kiekvienas turėjom po kaupiną kibirėlį grundalų. Tada atėjo laikas apžiūrėti valus ir padiskutuoti apie jų savybes. Po dienos žūklės tiek „Awa-Shima Bay Sensor“, tiek „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“ valai atrodė nė kiek nepavargę ir žvilgėjo kaip nauji, nors pavakare svaidėme jais 60-80 g svarelius. Tad buvo akivaizdu, jog gamintojas ne veltui deklaruoja, kad jie labai atsparūs trinčiai. Per visą dieną nutrūko tik vienas svarelis, tačiau ne metimo metu, o jam mirtinai užsikabinus už kliuvinio, gulinčio ant dugno. Tad dėl abiejų valų tvirtumo pretenzijų taip pat nekilo. Tačiau trims iš mūsų ketverto labai patiko „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“ gluotnumas – valas slysta per žiedelius kaip per sviestą. Tad akivaizdu,jog jis dengtas ypač kokybiška silikonine danga, kuri, matyt, atspari sūriam vandeniui. Beje, dėl abiejų valų atsparumo sūriam vandeniui taip pat abejoti netenka. „Awa-Shima Bay Sensor“ pasirodė kiek stangresnis nei „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“. Kai reikia toli užmesti masalą, ši savybė – pranašumas, tačiau, meškeriojant palyginti netolimoje distancijoje svarbus yra ir valo elastingumas, sugebėjimas išsitempti, kai aktyviai pakertama ir reikia agresyviai traukti užkibusį laimikį. Žodžiu, valų savybės apylygės ir visiškai atitinka jūriniam meškeriojimui tinkamų valų standartą. Tai rodo ir valų kaina – ji maždaug vienoda: 500 m „Awa-Shima Bay Sensor“ pakuotė kainuoja 29 Lt, o 250 m „Awa-Shima Ion Power ISO Profesional“ pakuotė – 17,90 Lt. Turint galvoje valų savybes ir tai, kad jie registruoti I.G.F.A., ir jais sugautas žuvis galima be problemų registruoti kaip pasaulinius rekordus, jų kaina praktiškai – simbolinė.   

 

Viktoras Armalis

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Surask mus Facebooke

rybalkanakarpa

 

 

ezeras 

Zuklaviete ads

Banneris

 filmas

ccmoore

  2008.12.18 l